Apie grafikos katedrą

Rūta Spelskytė,

c4, Rūta Spelskytė, ? m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kartais, ypač mūsų krašte, dažnai sakoma, kad grafika – labai tradicinė dailės šaka. Galbūt todėl šią studijų sritį renkasi iš pažiūros santūresnės asmenybės. Prieš keletą dešimtmečių šis teiginys beveik galėtų būti teisingas. Tačiau dabar sunku net tiksliai apibrėžti pačią grafikos sąvoką; galbūt kiek lengviau apibrėžti studijų grafikos katedroje pobūdį. Bet kadangi šios sąvokos negali būti atsietos, apibūdindami vieną neišvengiamai apibūdiname ir kitą.
Tad, keliais žodžiais studijas grafikos katedroje galima būtų apibūdinti taip: nuoseklus susipažinimas su grafikos ir viso šiuolaikinio meno visuma per daugelį su grafika vienaip ar kitaip susijusių, o kartais iš pažiūros ir nelabai, elementų.
Šiuo metu grafikos katedroje dirba didelės ir įvairios kūrybinės patirties turintys menininkai. Be abejonės, visų ši patirtis yra pakankamai skirtinga. Todėl, studijuojantys katedroje studentai beveik visada randa dėstytoją, kurio patirtis ir įvairiausių su estampu, knyga, grafiniu dizainu bei šiuolaikiniu menu apskritai susijusių problemu sprendimas kaip tik geriausiai atitinka besimokančiojo suvokimą. Šis suvokimas, be abejonės, savo ruožtu tiesiog privalo nuolat keistis, nes gabus studentas papuolęs į grafikos katedrą turėtų neapsiriboti tik tuo, ką labai gerai mokėjo iki šiol, bet nuolat jaustis neramiai dėl to, kokie dar neapmąstyti ir nepabandyti dalykai jo laukia. Čia jam ir padeda dėstytojai bei įvairių grafikos katedros programų pasiūla.
Tačiau vis didėjančios įvairiausių menų jungtys grafikos (o ir visų kitų sričių) savivoką savo tradicinės išraiškos ribose ir iki šiol tebestumia tolyn. Taigi, daugiau ar mažiau ribos, atsakingos už, šiuo atveju grafikos grynumą, nuolat kinta.
Menas suvokiamas be jokios klasifikacijos, priklausymas kokiam nors cechui, žinios tam tikroje, pasauliniu mastu galbūt ir siauroje srityje suvokiamos net ne kaip nereikalingos, o tiesiog kaip dirbtinai atskiriančios nuo žymiai paveikesnių išraiškos priemonių. Reikia pažymėti, kad ta naujoji kalba savyje apjungia beveik visus modifikuotus daugelio tradicinių, tame tarpe ir grafikos, raiškos būdų bruožus. Tačiau, kas svarbiausia, ši naujoji raiška apmąsto, reflektuoja pati save; labiau reflektuoja, nei apmąsto, nes dažniausiai dar vis stebisi savo naujomis galimybėmis. Tokioje terpėje ir vėl neišvengiamai grįžtama prie grafikos grynumo. Estampui, knygai, grafiniam dizainui, kaip disciplinoms, jau prieš daug laiko nusistačiusioms savo tapatumą bendroje vizualių bei pritaikomų menų padangėje belieka tik toliau plėsti savo apibrėžimo ribas. Turint omenyje nuolat tobulėjančias spaudos ar tiesiog vaizdo sukūrimo technologijas tampa akivaizdu, kad tiesiog būtina tapti grafikos profesionalu.
Be čia paminėtų abstrakčių samprotavimų apie grafiką, būtina paminėti, kad tam tikros grafikos atšakos tiesiog yra įsispaudusios į mūsų kasdienybę. O jaunų protų sąranga visuomet pasižymi nuolatinėmis pastangomis kuo radikaliau keisti savo, tegul ir abstrakčią, aplinką. Patys gabiausi studentai kuria kūrinius, dažnai vis dar praplečiančius, kaip jau minėta, ir taip platų grafikos apibrėžimą; tiesiog darbštūs studentai įgauna konkrečios patirties ir žinių, kurias vėliau galima pritaikyti praktiškai įvairiose srityse.

 

Tokiu būdu, studijuojant grafikos katedroje yra galimybė ne tik atspausti meno kūrinį, bet ir įspausti į save žymą, reiškiančią, kad „Gutenbergo galaktika“ dar vis tebesisuka.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>