Grafikos katedros istorija

Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedra ne taip seniai (1995) minėjo 190 metų jubiliejų. Jos ištakos – Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultete, kur 1805 m. buvo įsteigta Raižybos katedra. Jos ir šiuolaikinės Grafikos katedros mokymo principai turi sąsajų. Dailininkai lavinami visapusiškai, neapsiribojama vien praktika.

Grafikos katedros raidoje, kaip ir visos Vilniaus dailės akademijos istorijoje, būta įvairių pokyčių, reikšmingų periodų, svarbių datų, įvykių, kurie lėmė profesionaliosios grafikos lygį Lietuvoje.

Pirmasis raižybą Vilniaus universitete dėstė Izidorius Veisas, tačiau Raižybos katedrą suformavo Juozapas Saundersas. Jis sudarė mokymo programą, kurios svarbiausias tikslas buvo rengti profesionalius dailininkus spaudos darbams. Grafika dėstyta pagal žanrus (istorinį, portreto ir peizažo), ugdyti kaligrafijos, topografinio ir natų raižymo įgūdžiai. J. Saundersui išvykus, tradiciją tęsė jo mokiniai. Nuo 1819 m. raižybos mokė Mykolas Podolinskis, taip pat dėstė Frydrichas Lėmanas, Gotlibas Kislingas. Katedrai priklausė 1822 m. įkurta litografijos dirbtuvė, kurią prižiūrėjo Jonas Rustemas, buvo įkurtas raižinių kabinetas, užmegzti ryšiai su Peterburgo dailės akademija.

Uždarius Vilniaus universitetą (1832), Lietuvoje nebuvo kaip rengti specialistų. XIX a. antrosios pusės ir XX a. pradžios menininkų branduolį sudarė grafikai, išsilavinimą įgiję Rusijoje ir Vakarų Europoje. Grafikos katedros istorijai reikšminga 1922 m. įkurta Kauno meno mokykla, kurioje ypač daug dėmesio buvo skiriama tautinio meno tradicijai, nacionaliniam stiliui.

Įkūrus mokyklą iškart imta rūpintis grafikos menu. 1923 m. iš Vokietijos parsisiųsdinta spausdinimo mašinų. Tais pačiais metais bendrajame skyriuje pradėta dėstyti grafikos dalykus, nuo trečio kurso studentai privalomai mokėsi oforto, ksilografijos, litografijos. 1926 m. buvo suformuota Grafikos studija. Jai vadovauti paskirtas Adomas Galdikas, kurio erudicija ir pedagoginės nuostatos darė didelę įtaką studentams. A. Galdikas studentus supažindino su Vakarų Europos dailės laimėjimais, pabrėžė tradicinių raiškos būdų reikšmę, grafikos technikų galimybes, skatino būsimųjų dailininkų saviraišką. Vienerius metus (1929–1930), po mokinių streiko, grafikos studijai vadovavo Mstislavas Dobužinskis.

Su A. Galdiku susiję du Kauno meno mokyklos periodai. Trečiajame dešimtmetyje grafikos srityje dirbo ir jos raidą lėmė kitų sričių dailininkai, tačiau nuo ketvirtojo dešimtmečio grafiką formavo jau Kauno meno mokykloje parengti grafikos specialistai. Viktoras Petravičius, Paulius Augius-Augustinavičius buvo išsiųsti tobulintis Paryžiaus aukštosiose meno mokyklose, kur susipažino su moderniomis srovėmis. Vytautas Kazimieras Jonynas Paryžiuje studijavo knygos meną ir grįžęs 1934 m. buvo pakviestas dirbti studijoje. Grafikos dalykus dėstė ir Rimtas Kalpokas, Italijoje įgijęs plakato specialybę.

Kauno meno mokykloje atsirado naujų grafikos žanrų, ištobulėjo stilistika, šiuo laikotarpiu susidomėta ksilografija, linoraižiniu. Savo kūrybinį kelią čia pradėjo grafikai Antanas Kučas, Vytautas Jurkūnas, Petras Rauduvė, Jonas Kuzminskis, Mečislovas Bulaka, Telesforas Kulakauskas. Kai kurie jų vėliau ugdė naują grafikų kartą.

1940–1952 m. Grafikos katedros istorijoje buvo sunkūs ir prieštaringi. Karo suirutė išblaškė daugelį grafikų, dalis jų pasitraukė į Vakarus. Pokaryje grafikos dalykus dėstė J. Kuzminskis, V. Jurkūnas,

M. Bulaka, A. Kučas, P. Rauduvė. Šie dailininkai, Kauno meno mokyklos auklėtiniai, vieni iš svarbiausių, kurie atkūrė Grafikos katedrą, pradėjo kurti naujos kartos stilių. Greta šių dėstytojų minėtinas ir Vladas Drėma.

1940–1960 m. buvo parengti pedagoginio darbo principai. Nuo 1945 m., Vilniaus dailės akademijai suteikus Vilniaus valstybinio dailės instituto vardą, grafikos buvo mokoma pagal kitų buvusių tarybinių aukštųjų mokyklų programas ir planus, remiantis socialistinio realizmo metodu. 1951 m. Kauno ir Vilniaus institutus sujungus į Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, Grafikos katedra buvo pertvarkyta, darbo neteko žymūs padagogai. Savo veiklą Grafikos katedra išplėtojo 1958–1968 m., joje buvo dėstoma plakatas, knygos iliustravimas ir apipavidalinimas bei molbertinė grafika.

Mokymui ypač svarbi buvo nuo pat pradžių veikusi spaustuvė. Pamažu, prisitaikant prie laikotarpio poreikių, atsirado kitų naujovių. V. Jurkūno iniciatyva pradėta mokyti šilkografijos. Tobulinti šios srities žinių į Kijevo poligrafijos mokslinio tyrimo institutą buvo išsiųstas Mikalojus Vilutis, Grafikos katedroje mokslus baigęs 1970 m. Be tradicinių specializacijų, pradėti dėstyti pagalbiniai dalykai: taikomoji grafika, tipografika, taikomoji fotografija, poligrafijos pagrindai ir praktika Vilniaus bei Kauno spaustuvėse. Devintajame dešimtmetyje, kai senąsias spaudos technologijas pakeitė skaitmeninės, įkurta kompiuterių klasė (1993).

Grafikos katedrai vadovavo ir pedagogikos tradicijas kryptingai kūrė daug žinomų dailininkų. Mečislovas Bulaka, Jonas Kuzminskis, Vytautas Jurkūnas, Juozas Galkus, Albertas Gurskas. Nuo 2003 m. katedrai vadovauja Rimvydas Kepežinskas.

Dirbti visada buvo kviečiami patys geriausi studentai. Pirmuoju pedagogu 1949 m. tapo M. Bulakos mokinys Eduardas Jurėnas. Po jo dėstyti pradėjo ir Leonas Lagauskas, Juozas Galkus, Raimondas Miknevičius, Rimtautas Gibavičius, Mikalojus Vilutis, Alfonsas Žvilius, Albertas Gurskas ir kt. Prie jų prisidėjo ir jaunesnės kartos dėstytojai: Giedrius Jonaitis, Kęstutis Vasiliūnas, Rimvydas Kepežinskas, Dalia Petrauskaitė, Arūnas Gelūnas. Pastaruoju metu katedros dėstytojų gretas papildė jaunimas: Jonas Čepas, Matas Dūda, Marija Marcelionytė, Jolanta Mikulskytė.

Grafikos katedroje studijavo kelių kartų dailininkai, be kurių neįsivaizduojamas grafikos menas: vyresniosios kartos – Valerijonas Galdikas, Algirdas Steponavičius, Janina Lili Paškauskaitė, Vytautas Kaušinis, Aldona Skirutytė, Birutė Žilytė, Vytautas Kalinauskas, Stasys Krasauskas, Arvydas Každailis, Irena Daukšaitė-Guobienė, Gražina Didelytė, Petras Repšys, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Romas Orantas, Saulius Chlebinskas ir kt., viduriniosios kartos – Kęstutis Grigaliūnas, Audrius Puipa, Saulius Valius, Roberta Vaigeltaitė, Eglė Vertelkaitė ir jauniausieji, kurie ką tik įsitraukė į meno pasaulį – Danas Bereznickas, Eglė Kuckaitė, Sigutė Chlebinskaitė, Tadas Gindrėnas, Kristina Norvilaitė ir kt. Jie aktyviai dalyvavo ir dalyvauja užsienio ir Lietuvos parodose, simpoziumuose, jų kūrybinis palikimas ir pelnyti apdovanojimai yra geriausias katedros dėstytojų darbo įvertinimas.

Grafikos katedros studijų programos puoselėja geriausias grafikos, tautiškumo, savimonės tradicijas, gyvybingai, atsakingai ir imliai reaguoja į naujoves tiek Lietuvos, tiek pasaulio meno kontekste. Todėl didelis dėmesys skiriamas naujoms, Lietuvos kontekste, techninėms galimybėms. 2008 m. atnaujintas ir išplėstas kompiuterių kabinetas, kur vienu metu gali dirbti virš 12 studentų. Čia vyksta paskaitos, pristatymai, filmuotos medžiagos peržiūros. Spaustuvė įsigijo šviesos spintą, kuri gelbsti iš naujo atrasti šilkografiją, pažinti fotopolimerinės spaudos galimybes, išbandyti cianotipiją. Įrengtas knygrišybos kabinetas, kur studentai susipažįsta su knyga „iš vidaus“, kuria rankų darbo knygas-objektus. Ne viena čia sukurta knyga jau pabuvojo tarptautinėse knygos meno parodose ir garbingai atstovavo Lietuvos vardą.
Keikvienais metais katedros studentai išvyksta studijuoti pagal Erazmus programą į kitas Europos šalis. Vyksta kultūriniai mainai. Smagu girdėti puikius atsiliepimus apie juos, stebėti kaip jie ima dar labiau vertinti čia įgytas žinias, tiek praktines tiek teorines. Svarbu paminėti, kad stojančiųjų į Grafikos katedrą jau keliolika metų iš eilės ne mažėja, bet daugėja! Tai leidžia drąsiai teigti, kad Grafikos, iš didžiosios raidės, mirties tikrai nebus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>